MAKROEKONOMIKA

SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes – negirk dienos be vakaro

Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės.

SĖKMĖS ISTORIJOS

Pakilę iš pelenų: kelios savivaldybės rodo pavyzdį, kaip atgaivinti ekonomiką

Akmenė po Nepriklausomybės atgavimo buvo vienas labiausiai depresuotų nedarbo kamuojamų šalies rajonų. Taip pat pramoninė Tauragė, kurios sovietinės gamyklos žlugo. Tačiau šie du miestai kartu su Kazlų Rūda, kuri „nepriklausomybę iškovojo“ 1999 m., panaikinus Marijampolės rajono savivaldybę, yra pavyzdys daugeliui kitų Lietuvos provincijų.

LIETUVOS KURORTAI

Nors lietuviai kasmet kurortuose palieka milijonus eurų, patys kurortų gyventojai negyvena prabangiai

Keturių didžiausių Lietuvos kurortų savivaldybės – Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos – negali pasigirti aukštais atlyginimais.

PASIENIO SAVIVALDYBĖS

Palikti paraštėse: kodėl kai kuriems Lietuvos pasienio rajonams sekasi prasčiau?

Išimtis patvirtina taisyklę – nors Mažeikų rajono savivaldybė pagal atlyginimų vidurkį patenka į pirmąjį dešimtuką, dauguma pasienio savivaldybių rikiuojasi šio reitingo antroje dalyje ir net šešios paskutiniame dešimtuke: Lazdijų, Zarasų, Šalčininkų, Biržų, Jurbarko ir Ignalinos rajonų.

REGIONŲ CENTRAI

Lietuvos regionų centrai – vidutiniokai: Marijampolė veržiasi į priekį, o Panevėžys ir Šiauliai bando vytis

Dvi miestų poros – Šiauliai ir Panevėžys bei Alytus ir Marijampolė – dažnai lyginasi vienas su kitu. Ir dėl geografinio

VIDURIO LIETUVA

Stiprus centras: Kauno miestas ir jį supančios savivaldybės klesti dėl stiprios pramonės

Laikinoji sostinė nuo seno žinoma kaip Lietuvos pramonės centras. Vien čia veikianti didžiausia šalyje Kauno laisvoji ekonominė zona, įkurta 1996 m. ir kurios teritoriją dabar siūloma išplėsti iki 1054 hektarų, 2022 m. sumokėjo 33,4 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio.

SOSTINĖS KAIMYNAI

Vilniaus spindesys, Šalčininkų skurdas: kodėl ne visos savivaldybės sugeba pasišildyti sostinės spinduliuose?

Sostinės trauka ir ekonominė galia neišsitenka miesto administracinėse ribose, ir tai duoda naudą aplinkinėms savivaldybėms – verslas jose kuria naujas darbo vietas arba gyventojai dirba Vilniaus įmonėse, o jų sumokėti mokesčiai byra į savivaldybės, kurioje gyvena, o ne dirba, biudžetą.

PAJAMŲ ŽIRKLĖS

Kur Lietuvoje gyventi gera?

Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų pajamos augo itin sparčiai, tačiau atotrūkis tarp atskirų savivaldybių išlieka didelis. Ovidijus Lukošius ir Liepa Žeromskaitė

PENKTADIENIO KALEIDOSKOPAS

Darbo užmokesčio atotrūkis, laivai Juodosios jūros koridoriuje ir kitos svarbiausios naujienos

Svarbiausių rugsėjo 1-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.

DARBO UŽMOKESTIS

Kitąmet minimali alga augs 10 proc.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė, kad nuo 2024 metų minimali mėnesio alga (MMA) būtų didinama 10 proc. iki 924 eurų.

INFLIACIJA

LB: šiemet darbo užmokesčio augimas turėtų viršyti infliaciją

Po Lietuvos ekonomikai sudėtingos 2022 m. pabaigos ir 2023 m. pradžios šalies ūkis antrąjį pusmetį turėtų augti sparčiau. Infliacija ir toliau mažės, tačiau dar ne iki siekiamo 2 proc. lygio. Vis dėlto šiemet darbo užmokesčio augimas turėtų viršyti infliaciją, o vartotojų perkamoji galia pradės didėti, praneša Lietuvos bankas (LB).

EKONOMIKA

G. Skaistė: žmonių perkamoji galia šiais metais pradės augti

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad šiais metais žmonių perkamoji galia pradės augti, o 2024 m. Lietuvos ekonomikos augimas atsistatys. Pasak jos, teigiamai nuteikia tai, jog darbo rinka šalyje atrodo labai stipriai.

PERKAMOJI GALIA

Brangi tėvynė: turtingose šalyse nebūna pigu – šią kainą dabar moka Vakarų Europą besivejanti Lietuva

2008-aisiais kilogramas duonos kainavo 1,3 euro, o dabar vidutinė duonos kilogramo kaina siekia apie 2,75 euro. Taigi duona Lietuvoje per 15 metų pabrango daugiau nei dvigubai, o visų prekių ir paslaugų kainos ypač didelį pagreitį pasiekė praėjusiais metais, kai buvo fiksuojama rekordinė infliacija.

ATOTRŪKIS

Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų auga – 2022 m. pabaigoje pasiekė 390 eurų

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį sostinės regione buvo 2.115 EUR ir, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 6,3 proc., pranaše Valstybės duomenų agentūra.